Pereiti prie turinio

Milvokis

Koordinatės: 43°03′08″ š. pl. 87°57′12″ v. ilg. / 43.05222°š. pl. 87.95333°r. ilg. / 43.05222; 87.95333 (Milvokis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Milvokis
angl. Milwaukee
            
Milvokio menų muziejus
Milvokis
Milvokis
43°03′08″ š. pl. 87°57′12″ v. ilg. / 43.05222°š. pl. 87.95333°r. ilg. / 43.05222; 87.95333 (Milvokis)
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Viskonsinas Viskonsinas
Apygarda Milvokio apygarda
Įkūrimo data 1846 m. sausio 31 d.
Meras Tom Barrett
Gyventojų (2010) 594 833
Plotas 215,7 km²
Tankumas (2010) 2 758 žm./km²
Tinklalapis city.milwaukee.gov
Vikiteka Milvokis

Milvokis (angl. Milwaukee) – didžiausias miestas Viskonsino valstijoje ir 28-as pagal gyventojų skaičių JAV.

Milvokio apygardos administracinis centras, esantis ant Mičigano ežero pakrantės pietvakariuose. Miestas yra nutolęs 145 kilometrus į šiaurę nuo Čikagos. Remiantis 2010 m. gyventojų surašymu, Milvokyje gyveno 594 833 gyventojai. Svarbus regiono transporto centras – uostas prie Šv. Lauryno vandens kelio, tarptautinis oro uostas, geležinkeliai ir keliai jungia su Čikaga ir Gryn Bėjumi. Labai išplėtotos ir įvairiašakės pramonės – juodosios metalurgijos, kasybos, žemės ūkio, variklių, vandens siurblių gamyba. Taip pat gaminamos automobilių detalės, motociklai, metalo ir elektros įrenginiai, maisto, avalynės, odos ir trikotažo gaminiai. Veikia keli universitetai, teatrai, meno galerijos, simfoninis orkestras.

Pirmieji europiečiai, pasiekę rajoną, buvo Prancūzijos misionieriai ir kailių prekybininkai. 1818 m. prancūzų Kanados tyrinėtojas Solomon Juneau apsigyveno rajone, ir 1846 m. sujungė Džuno miestą su dviem kaimyniniais miestais, kad įkurtų Milvokio miestą. Dėka daugelio emigrantų iš Vokietijos ir kitų šalių gyventojų skaičius labai išaugo jau nuo 1840 m. Iki 1960 m. miestas labai sparčiai augo. Vėliau gyventojų skaičius ėmė mažėti dėl baltųjų migracijos į priemiesčius. Dėl naujų kompanijų atėjimo ir miesto ekonomikos sustiprėjimo, XXI a. pr. gyventojų skaičius vėl pradėjo augti.

Europos skyrius Viešajame muziejuje (angl. Public Museum). Jame, tarp kitų 31 tradicinių išeivių gimtųjų trobėsių yra ir lietuviška gryčia su būdingais buitiniais daiktais.[1]

XIX a. pabaigoje Milvokyje pradėjo kurtis lietuviai. Apie 19071908 m. kunigas A. Balinskas įkūrė šv. Kazimiero draugiją, o 1911 m. šv. Jurgio parapiją ir draugiją. Prie parapijos veikė choras. 1913 m. pastatyta šv. Jurgio bažnyčia, kuri netrukus pervadinta šv. Gabrieliaus vardu. XX a. pradžioje Milvokyje susikūrė daug Amerikos lietuvių organizacijų skyrių. 1920 m. įsteigtas dailės būrelis. Lietuvai atkūrus valstybingumą, Milvokio lietuviai rinko lėšas valstybei, jos organizacijoms paremti. Nuo 1948 m. parapiją administruoja marijonai. Po Antrojo pasaulinio karo kasmet vykusio festivalio Folk Fair metu Milvokio lietuviai pristatydavo lietuvių tautinius šokius, dainas, valgius, rengė parodas. Milvokio muziejuje įkurta nuolatinė lietuvių ekspozicija – gimtosios sodybos kambarys. Vietos lietuviai kasmet rengia Vasario 16-osios minėjimą. XXI a. pr. mieste gyveno kelios dešimtys lietuvių.[2]

Demografinė raida tarp 1850 m. ir 2010 m.
1850 m.sur. 1860 m.sur. 1870 m.sur. 1880 m.sur. 1890 m.sur. 1900 m.sur. 1910 m.sur. 1920 m.sur. 1930 m.sur.
20 061 45 246 71 440 115 578 204 468 285 315 373 857 457 147 578 249
1940 m.sur. 1950 m.sur. 1960 m.sur. 1970 m.sur. 1980 m.sur. 1990 m.sur. 2000 m.sur. 2010 m.sur. -
587 472 637 392 741 324 717 099 636 212 628 088 596 974 594 833 -

Populiariausia sporto šaka Milvokyje – krepšinis. Žymiausias krepšinio klubas – NBA rungtyniaujantis Milvokio „Bucks“. Beisbolo klubas žaidžia aukščiausioje JAV profesionalų lygoje Major League Baseball, ledo ritulio klubas Milwaukee Admirals – Amerikos ledo ritulio lygoje. Taip pat kultivuojamas futbolas, dviračių sportas, kriketas bei kitos sporto šakos.


  1. Milvokio lietuvių bažnyčia ir muziejus // global.truelithuania.com
  2. Milwaukee (Milvokis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 148-149 psl.