Pereiti prie turinio

Detroitas

Koordinatės: 42°19′53″ š. pl. 83°2′45″ v. ilg. / 42.33139°š. pl. 83.04583°r. ilg. / 42.33139; 83.04583 (Detroitas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šis straipsnis apie JAV miestą Mičigano valstijoje. Apie upę tokiu pačiu pavadinimu skaitykite straipsnyje Detroitas (upė).
Detroitas
angl. Detroit
            
Detroitas
Detroitas
42°19′53″ š. pl. 83°2′45″ v. ilg. / 42.33139°š. pl. 83.04583°r. ilg. / 42.33139; 83.04583 (Detroitas)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Mičiganas Mičiganas
Įkūrimo data 1701 m.
Meras Mike Duggan (D)
Gyventojų (2021) 632 464
Plotas 370,09 km²
Tankumas (2021) 1 709 žm./km²
Tinklalapis detroitmi.gov
Vikiteka Detroitas

Detroitas (angl. Detroit) – didžiausias JAV Mičigano valstijos bei 27 pagal gyventojų skaičių (2021 m.) šalies miestas. Įskaitant prie miesto prisišliejusius priemiesčius su bendra 3 463 km² ploto urbanizuota teritorija, 2010 m. gyveno 3,734,090 žmonių ir pagal gyventojų skaitlingumą tarp visų kitų šalies miestų skaičiuojant su priemiesčiais užėmė 11-ą poziciją.

Tai stambus uostas, įsikūręs prie Detroito upės (nuo kurios ir kilo miesto pavadinimas), įeinančios į Didžiųjų ežerų sistemą. Detroitas yra žinomas kaip tradicinis pasaulio automobilių pramonės centras („Ford“, „Chrysler“, „General Motors“ ir kt.). Taip pat plėtojama metalurgija ir metalo apdirbimas, staklių, detalių gamyba, chemijos, gumos, stiklo pramonė.

Veikia Amerikos buities, automobilių istorijos muziejai.[1]

Detroitas tarp 1910 ir 1920 m.

1701 m. liepos 24 d. prancūzų tyrinėtojas Antuanas de la Motė Kadilakas (Antoine de la Mothe Cadillac) kartu su savo leitenantu Alfonsu de Tončiu (Alphonse de Tonty) ir daugiau nei šimtu kitų naujakurių pradėjo statyti nedidelį fortą šiauriniame Detroito upės krante - tai laikoma oficialia Detroito miesto įkūrimo data. Vėliau Antuanas de la Motė Kadilakas gyvenvietę pavadino Pontchartrain du Detroit fortu, pagal Liudviko XIV laikų Prancūzijos jūrų ministro Louis Phelypeaux, comte de Pontchartrain, pavardę. Netrukus čia buvo pastatyta bažnyčia, o parapija pavadinta Sainte Anne de Détroit. Prancūzija kolonistams siūlė nemokamą žemę, kad pritrauktų šeimas į Detroitą. 1765 m. kai Detroite gyveno 800 žmonių, tai buvo didžiausia europiečių gyvenvietė esanti tarp Monrealio ir Naujojo Orleano, taip pat tarp prancūzų gyvenviečių buvusiose Naujosios Prancūzijos ir Luizianos kolonijose.

Iki 1773 m. į Detroito atvykus anglų ir amerikiečių naujakuriams, gyventojų skaičius išaugo iki 1 400. Kai britai po pergalės Septynerių metų kare perėmė Šiaurės Amerikoje esančias prancūzų kolonijas, iki 1778 m. gyventojų skaičius pagausėjo iki 2 144 ir Detroitas tapo trečiu pagal gyventojų skaičių miestu tuometinėje Kvebeko provincijoje.

Regiono ekonomika buvo pagrįsta pelninga kailių prekyba, kurioje daugybė Amerikos indėnų atliko svarbius gyvūnų gaudytojų ir prekybininkų vaidmenis. Šiandien Detroito vėliava atspindi prancūzų kolonijinį paveldą. Pirmieji prancūzų naujakuriai ir Kanados prancūzų kolonistų palikuonys sudarė darnią bendruomenę, bet tuo metu dominavusią jų populiaciją palaipsniui išstūmė XIX a. pradžioje į Amerikos vakarus vykstantys angliakalbiai Amerikos naujakuriai. Etniniai Detroito prancūzų kilmės kanadiečiai, dar žinomi kaip "muskratų prancūzais" (toks jų pavadinimas kilęs nuo prekiavimo kailiais), gyvenantys Sent Klero ežero pakrantėse ir į pietus nuo Monro miesto bei Detroito upės regione, XXI a. pirmuose dešimtmečiuose yra išlaikę savitumą ir tebėra kaip šio regiono savotiška etninė subkultūra.[2][3]

Miesto gyventojų skaičius

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1910 m. Detroitas tapo 9-uoju pagal gyventojų skaičių JAV miestu, o nuo 1920 m. ir maždaug iki 1950 m. pasiekęs maksimalų 1,849,568 gyventojų skaičių buvo ketvirtas pagal gyventojų skaitlingumą šalies miestas. Nuo 1950 m. prasidėjus baltaodžių amerikiečių masiniam išsikėlimui (White flight) iš miestų kurie rasiškai ar etnokultūriškai ėmė keistis ne baltaodžių naudai, Detroito gyventojų skaičius sparčiai ėmė mažėti ir daugėti juodaodžių afroamerikiečių gyventojų procentas. 2010 metais Detroitas buvo 18 pagal dydį JAV miestas, kuriame gyveno 713 777 žmonės, o 2020 m. Detroitas buvo 27 pozicijoje tarp skaitlingiausių gyventojų skaičiumi JAV miestų.

Detroito miesto gyventojų raidos lentelė:

Demografinė raida tarp 1820 m. ir 2021 m.
1820 m.sur. 1830 m.sur. 1840 m.sur. 1850 m.sur. 1860 m.sur. 1870 m.sur. 1880 m.sur. 1890 m.sur. 1900 m.sur. 1910 m.sur. 1920 m.sur. 1930 m.sur. 1940 m.sur.
1 422 2 222 9 102 21 019 45 619 79 577 116 340 205 876 285 704 465 766 993 678 1 568 662 1 623 452
1950 m.sur. 1960 m.sur. 1970 m.sur. 1980 m.sur. 1990 m.sur. 2000 m.sur. 2010 m.sur. 2020 m.sur. 2021 m. - - - -
1 849 568 1 670 144 1 514 063 1 203 368 1 027 974 951 270 713 777 639 111 632 464 - - - -

Detroito lietuviai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Detroitas, kaip ir kiti pramoniniai JAV miestai, pritraukė lietuvių bendruomenę gerokai prieš Antrąjį ir net prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Detroito lietuviai dirbo pasaulio automobilių gamyklose, tais laikais žinotame kaip pasaulio automobilių gamybos sostinėje. Čia iki šiol veikia "Ford", "General Motors" ir "Chrysler" gamyklos. Per 1930 m. gyventojų surašymą, Detroite gyveno 4 879 lietuviai.

Daug lietuvių įsikūrė Detroito-Hamtramko rajone. Keičiantis gyventojų skaičiui, šios įmonės ir organizacijos iširo arba persikėlė kitur. Didžiąją XX a. dalį Detroito lietuvių gyvenimas telkėsi į pietvakarius nuo miesto centro esančiame rajone, dabartiniame Meksikantaune (Meksikiečių mieste), aplink lietuviams svarbiausias institucijas - Šventojo Antano Romos katalikų lietuvių bažnyčią ir Lietuvių namus.

Šv. Antano Romos katalikų lietuvių bažnyčia buvo pastatyta 1920 m. pietvakariniame Detroite, 1750 m. 25-ojoje gatvėje. Masyvus mūrinis pastatas yra dviejų aukštų. Pagrindinė bažnyčia yra antrame aukšte, o pirmame aukšte kadaise buvo įsikūrusi lietuvių mokykla. Vėliau jis virto koplyčia, kurioje buvo laikomos eilinės sekmadienio mišios. Mažėjančiai lietuvių parapijai nebereikėjo pagrindinės viršutinės bažnyčios, o pagyvenusiems žmonėms buvo sunku čia užlipti laiptais. Taip pat pirmame aukšte buvo įrengta didelė salė, skirta parapijos susirinkimams po mišių. Jos sienos buvo nukabinėtos Lietuvos miestų nuotraukomis, per 1991 m. sausio 13 d. įvykius su TSRS kariuomene konfliktuojant žuvusių žmonių sąrašu ir kitais panašiais suvenyrais. Kita nedidelė patalpa buvo skirta muziejui. Šv. Antano Romos katalikų lietuvių bažnyčia buvo uždaryta 2013 m.

Priešingoje West Vernor plento pusėje esančio gražiai suremontuoto Lietuvių namų pastato fasade vis dar puikuojasi užrašas "Lithuanian Hall", o viduje yra išlikusių lietuviškų suvenyrų.

Dabar ji priklauso tam pačiam ne pelno siekiančiam nekilnojamojo turto vystytojui kaip ir Šv.Antano bažnyčia ir yra pertvarkyta į jo biurus. 1921 m. Lietuvių namus pastatė kairios politinės krypties lietuviai, kurie nelankė bažnyčios (tikintiesiems bažnyčia buvo pasaulietinis klubas ir veiklos centras, tačiau nereligingiems reikėjo atskiros įstaigos). Bent dalis narių buvo komunistai, kadangi organizacijos "Tikslas - lietuviška Amerika" ("Destination Lithuanian America") tyrėjai, yra suradę naujųjų savininkų dar išsaugotą lietuvišką komunistinę medžiagą. Lietuvių namuose išliko kai kurie architektūros elementai, pavyzdžiui, buvusi bilietų pardavimo kasa, kurioje buvo pardavinėjami bilietai į renginius viršuje esančioje salėje, taip pat scena ir kita - ir nepaisant rekonstrukcijos, palyginti nedaug kas pasikeitė.

Galima tik numanyti, kad anuomet West Vernor plentas tarnavo kaip "fronto linija" tarp dviejų priešiškų lietuvių emigrantų grupių: religinės daugumos ir antireliginės mažumos. Tarp lietuvių mažėjant kairiųjų politinių pažiūrų populiarumui, lietuvių namai buvo uždaryti, o vėliau bendruomenės šventiniams renginiams (šventadieniams, vestuvėms) juos naudojo vietinė parapija.

Tačiau, kaip ir visame Detroite, kai kurie pastatai dabar yra apleisti arba sudegę. Po 1967 m. rasinių riaušių Detroite gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus, ir dabar mieste gyvena apie 85 proc. juodaodžių, tai yra afroamerikiečių. Dauguma baltaodžių, įskaitant lietuvius, persikėlė į priemiesčius. Šiais laikais rajone aplink Švento Antano bažnyčią dominuoja iš Lotynų Amerikos atvykę ispanakalbiai ir jis vadinamas Meksikantaunu (Mexicantown). Anot čia gyvenančių lietuvių, Meksikantaunas yra saugesnis nei vidutiniškai visas Detroito miestas. Nors dauguma lietuvių po rasinių riaušių kurias kėlė afroamerikiečiai, yra persikėlę į Detroito priemiesčius, Meksikantaune vis dar gyvena didžiausias Detroito lietuvių procentas. Šiuo metu buvusi Švento Antano lietuvių bažnyčia labiausiai naudojama būtent ispanakalbių gyventojų reikmėms - pirmajame aukšte dabar įsikūrusi labdaros įstaiga, kuri neseniai atvykusius imigrantus nemokamai mokina anglų kalbos.[4]

Gyventojų rasinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Detroito miesto gyventojų rasinė raida nuo 1820 m.

Metai Visi gyventojai Baltaodžių amerikiečių skaičius Baltaodžių amerikiečių % Baltaodžiai amerikiečiai neįskaitant baltaodžių lotynų amerikiečių Baltaodžių amerikiečių %, neįskaitant baltaodžių lotynų amerikiečių % Afroamerikiečių skaičius Afroamerikiečiai % Azijiečių skaičius Azijiečiai % Kitų maišytos rasės skaičius Kiti maišytos rasės % Lotynoamerikiečių skaičius Lotynoamerikiečiai % Gimusių užsienyje skaičius Gimę užsienyje %
1820 1,422 1,355 95,29 n.d. n.d. 67 471 0 0 0 0 n.d. n.d. n.d. n.d.
1830 2,222 2,096 94,33 n.d. n.d. 126 5,68 0 0 0 0 n.d. n.d. n.d. n.d.
1840 9,102 8,909 97,88 n.d. n.d. 193 2,12 0 0 0 0 n.d. n.d. n.d. n.d.
1850 21,019 20,432 97,21 n.d. n.d. 587 2,79 0 0 0 0 n.d. n.d. 9,927 47,23
1860 45,619 44,216 96,92 n.d. n.d. 1,403 3,08 0 0 0 0 n.d. n.d. n.d. n.d.
1870 79,577 77,338 97,19 n.d. n.d. 2,235 2,81 0 0 4 0 n.d. n.d. 35,381 44,46
1880 116,340 113,475 97,54 n.d. n.d. 2,821 2,42 10 0 34 0,04 n.d. n.d. 45,645 39,23
1890 205,876 202,422 98,32 n.d. n.d. 3,431 1,67 12 0,01 11 0 n.d. n.d. 81,709 39,69
1900 285,704 281,575 98,55 n.d. n.d. 4,111 1,44 4 0 14 0,01 n.d. n.d. 96,503 33,78
1910 465,766 459,926 98,75 n.d. n.d. 5,741 1,23 58 0,01 41 0,01 n.d. n.d. 157,534 33,82
1920 993,678 952,065 95,81 n.d. n.d. 40,838 4,11 620 0,06 155 0,02 n.d. n.d. 290,884 29,27
1930 1,568,662 1,446,656 92,22 n.d. n.d. 120,066 7,65 1,590 0,10 350 0,03 n.d. n.d. 405,882 25,87
1940 1,623,452 1,472,662 90,71 1,467,506 90,39 149,119 9,19 1,237 0,08 434 0,02 5,156 0,32 322,688 19,88
1950 1,849,568 1,545,847 83,58 n.d. n.d. 300,506 16,25 1,734 0,09 1,481 0,08 n.d. n.d. 278,260 15,04
1960 1,670,144 1,182,970 70,83 n.d. n.d. 482,223 28,87 2,780 0,17 2,171 0,13 n.d. n.d. 201,713 12,08
1970 1,511,482 838,877 55,50 815,823 53,98 660,428 43,69 4,478 0,30 7,699 0,51 27,038 1,79 119,347 7,90
1980 1,203,339 413,730 34,38 402,077 33,41 758,939 63,07 6,621 0,55 24,049 2,00 28,970 2,41 68,303 5,68
1990 1,027,974 222,316 21,63 212,278 20,65 777,916 75,67 8,461 0,82 19,281 1,88 28,473 2,77 34,490 3,36
2000 951,270 116,599 12,26 99,921 10,50 775,772 81,55 9,519 1,00 49,380 5,19 47,167 4,96 45,541 4,79
2010 713,777 75,758 10,61 55,604 7,79 590,226 82,69 7,559 1,06 40,234 5,64 48,679 6,82 36,000 5,1
2020 639,111 68,407 10,70 60,770 9,51 496,534 77,69 10,193 1,59 60,886 9,52 51,269 8,02

Mieste 1994 m. vyko XV pasaulio futbolo čempionatas. Sporto klubai:

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 132
  2. ameriquefrancaise.org / Detroit River: A Special Place in French North American History
  3. voyageurheritage.wordpress.com / ‘Muskrat French’: French-Canadian River Culture in the Windsor/Detroit Region | Straipsnio data: 2014.03.07
  4. truelithuania.com / Detroit, Michigan; Global True Lithuania: Encyclopedia of Lithuanian heritage worlwide | Nuoroda tikrinta: 2022.07.04.