Dezinformacija ir užsienio vykdomas manipuliavimas informacija bei kišimasis kelia didelę grėsmę mūsų visuomenei. Jie gali pakenkti demokratinėms institucijoms ir procesams (pvz., rinkimams), sutrukdydami žmonėms priimti pagrįstus sprendimus arba atgrasydami juos nuo balsavimo. Be to, jie gali poliarizuoti visuomenę, supriešindami bendruomenes.
Naujos technologijos suteikė galimybę priešiškiems subjektams skleisti dezinformaciją ir manipuliuoti informacija iki šiol neregėtu mastu ir greičiu.
Todėl kova su dezinformacija ir manipuliavimu informacija yra vienas iš aktualiausių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių uždavinių.
2024 m. birželio 6–9 d. apie 360 mln. ES piliečių turėjo galimybę balsuoti už savo atstovus Europos Parlamente. ES institucijos glaudžiai bendradarbiavo gindamos rinkimus nuo dezinformacijos ir manipuliavimo informacija apie Europos demokratiją.
Kaip reaguojame?
Europos Komisija, reaguodama į dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija bei kišimąsi į ES politikos sritis, stiprina savo strateginę komunikaciją. Tam pasiekti būtina įtraukti visą visuomenę, nes daugeliui jos sektorių tenka svarbus vaidmuo užkertant kelią dezinformacijai ir kovojant su ja. Be šio atsako svarbu užtikrinti, kad piliečiai turėtų prieigą prie kokybiškų naujienų ir informacijos, kuria gali pasitikėti.
Mes reaguojame į dezinformaciją:
- kuriame politiką, kuria siekiama stiprinti mūsų demokratiją, apsunkinti galimybes dezinformacijos skleidėjams piktnaudžiauti interneto platformomis, apsaugoti žurnalistus bei žiniasklaidos pliuralizmą
- didiname informuotumą apie dezinformaciją, mūsų pasirengimą ir reagavimą
- didiname visuomenės atsparumą dezinformacijai pasitelkdami gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir faktų tikrinimą
- bendradarbiaujame su kitomis institucijomis, nacionalinėmis valdžios institucijomis ar trečiosiomis šalimis
Pagrindinės veiklos sritys
Skatinami laisvi ir sąžiningi rinkimai, apsaugomos viešos diskusijos ir kovojama su dezinformacija įgyvendinant Demokratijos veiksmų planą ir demokratijos gynimo dokumentų rinkinį
Užtikrinama, kad platformos prisiimtų atsakomybę už kovą su dezinformacija pagal Skaitmeninių paslaugų aktą, Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, DI aktą ir politinės reklamos skaidrumo reikalavimus
Kova su strateginiais ieškiniais dėl visuomenės dalyvavimo ir Žiniasklaidos laisvės aktas. Taikomos naujos taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomumą ES
Demaskuojami populiarūs mitai ir naratyvai, atskleidžiama dezinformacijos taktika, kovojama su sistemingu Rusijos vykdomu manipuliavimu informacija ir užtikrinamas pasirengimas kibernetiniams išpuoliams
Sudaromos sąlygos piliečiams naršyti šiuolaikinėje naujienų aplinkoje, teikiamos rekomendacijos, kaip kovoti su dezinformacija pasitelkiant švietimą ir padedant mokytojams bei jaunimui ją atpažinti ir sustabdyti
Remiamos su dezinformacija kovojančios Europos nepriklausomos bendruomenės ir užtikrinamos galimybės visuomenei susipažinti su patikrintais faktais ir patikimais duomenimis
A post from the European Commission's social media presence with tips on how to detect disinformation.
The post reads:
"Clickbait, bots, fake stories, deepfakes and much more can come in various forms.
With our Digital Services Act, we are at the forefront when it comes to creating a safer digital space and experience.
But everybody can play an important role in combating the spread of disinformation online.
Look at our visuals and discover how!
Siekiant atkreipti dėmesį į melagingą informaciją ir ją demaskuoti, labai svarbu didinti informuotumą.
Tai apima komunikaciją, kuria siekiama paaiškinti dezinformacijos riziką arba įprasčiausius dezinformacijos skleidėjų naudojamus metodus, taip pat patarti, kaip atpažinti dezinformaciją.
Projektas „EUvsDisinfo“
2015 m. ES diplomatinės tarnybos Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pradėtas projektas „EUvsDisinfo“ yra pavyzdinis projektas, kuriuo siekiama nustatyti, analizuoti įvairių rūšių ir formų dezinformaciją ir didinti informuotumą apie ją, daugiausia dėmesio skiriant populiariems Kremliaus naratyvams ir taktikai.
Sužinokite daugiau apie tai, kaip EIVT kovoja su dezinformacija
Kibernetiniai išpuoliai gali įvykti vienu metu ir netgi derinant su dezinformacijos kampanijomis ir gali būti platesnės strategijos, skirtos paveikti ar destabilizuoti demokratinius procesus, dalis.
Štai kodėl didesnis kibernetinis saugumas ir su tuo susijęs informuotumo didinimas yra mūsų atsakomųjų priemonių dalis. ES šalys drauge ruošiasi galimoms kibernetinėms grėsmėms. Šiuo tikslu joms padeda ES institucijos, įstaigos ir agentūros, pavyzdžiui, ES kibernetinio saugumo agentūra arba ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba.
Sankcijos Kremliaus žiniasklaidos priemonėms
Rusija dalyvavo plataus masto dezinformacijos kampanijoje, siekdama destabilizuoti Europos Sąjungą ir jos valstybes nares.
Į tai reaguodama, ES priėmė sankcijas Kremliaus žiniasklaidos priemonėms ir subjektams, vykdantiems dezinformaciją ir manipuliavimą informacija.
Reagavimas į hibridines grėsmes
ES taip pat sukūrė išsamią politikos sistemą kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Jos yra strategijos, skirtos išnaudoti šalių ir visuomenių pažeidžiamumą derinant karines ir nekarines priemones, tokias kaip kibernetiniai išpuoliai, dezinformacijos kampanijos ar ekonominis spaudimas.
ES dislokuoja greitojo reagavimo į hibridines grėsmes grupes, kad padėtų ES valstybėms narėms ir šalims partnerėms kovoti su hibridinėmis grėsmėmis. Jos teiks pritaikytą ir tikslinę trumpalaikę pagalbą ES šalims, bendros saugumo ir gynybos politikos misijoms ir operacijoms bei šalims partnerėms kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir kampanijomis.
Visuomenės atsparumo dezinformacijai didinimas
Kovojant su dezinformacija labai svarbu, kad visi piliečiai, organizacijos ir valdžios institucijos būtų tinkamai pasirengę.
Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis yra svarbus didinant visuomenės atsparumą dezinformacijai. Labai svarbu turėti prieigą prie žiniasklaidos priemonių, gebėti jomis naudotis ir kritiškai jas vertinti.
Tai suteikia piliečiams galimybę naršyti šiuolaikinėje skaitmeninėje naujienų aplinkoje ir priimti pagrįstus sprendimus. Ypač svarbu, kad nuo mažens išmoktume atpažinti dezinformaciją, todėl švietimas atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant, kad žmonės gebėtų naudotis žiniasklaidos priemonėmis.
Peržiūrėta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (AŽPD) siekiama užtikrinti, kad valstybės narės propaguotų ir taikytų priemones, kuriomis ugdomi gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įgūdžiai, ir praneštų apie šias priemones.
Taip pat suteikėme valstybėms narėms, pedagogams ir organizacijoms išteklių kovai su dezinformacija.
Gairės valstybėms narėms, kaip sudaryti sąlygas visų amžiaus grupių piliečiams naršyti šiuolaikinėje naujienų aplinkoje ir priimti pagrįstus sprendimus
Praktinės gairės, kaip kovoti su dezinformacija ir skatinti skaitmeninį raštingumą per švietimą
Naudodami šį priemonių rinkinį vidurinių mokyklų mokytojai gali padėti savo mokiniams nustatyti dezinformaciją, kai jie naršo internete
Faktų tikrinimas yra būtinas kovojant su dezinformacija. Faktų tikrintojai vertina ir tikrina turinį, kad visuomenė gautų tikslią ir patikimą informaciją, kuria galėtų pasitikėti.
Siekdami skatinti faktų tikrinimą ir didinti piliečių informuotumą apie patikrintą informaciją, remiame nepriklausomus faktų tikrintojus.
Europos skaitmeninės žiniasklaidos stebėjimo centras (EDMO) – tai projektas, kuriuo remiama nepriklausoma daugiadalykė organizacija, kurią sudaro faktų tikrintojai, akademinės bendruomenės atstovai, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis specialistai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, drauge kovojantys su dezinformacija. EDMO tinklas apima visą ES. Artėjant Europos Parlamento rinkimams EDMO įsteigė specialią darbo grupę, kuriai pavesta nustatyti su rinkimais susijusią dezinformaciją ir apie ją įspėti. Darbo grupė kasdien skelbia naujausią informaciją apie demaskuotą dezinformaciją (faktų patikras), savaitinę naujausią informaciją apie dezinformacijos tendencijas, išankstinius įspėjimus ir atitinkamus tyrimus. EDMO taip pat vykdo gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis didinimo kampaniją „Rinkis protingai“.
Europos faktų tikrinimo standartų tinklas (EFCSN) yra nepriklausoma Europos faktų tikrinimo organizacijų asociacija, palaikanti ir skatinanti aukščiausius faktų tikrinimo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis standartus, kad būtų kovojama su klaidinga informacija visuomenės labui. EFCSN ir jo patikrinti nariai siekia pagerinti prieigą prie patikrintos patikimos informacijos ir šviesti visuomenę, kaip įvertinti viešosios informacijos tikslumą.
ES kovos su dezinformacija veiksmų chronologija
- 2024 m. kovo mėn.
Komisija pagal Skaitmeninių paslaugų aktą paskelbė labai didelėms interneto platformoms ir paieškos sistemoms skirtas gaires, kuriomis siekiama sumažinti riziką internete, galinčią turėti įtakos rinkimų integralumui, ir pateikė konkrečių rekomendacijų dėl 2024 m. birželio mėn. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
- 2024 m. kovo mėn.
Paskelbtas naujas kibernetinio saugumo kompendiumas, kaip apsaugoti rinkimų integralumą.
- 2023 m. gruodžio mėn.
Artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams Komisija priėmė demokratijos gynimo dokumentų rinkinį.
- 2023 m. spalio mėn.
Komisija paskelbė kvietimą teikti pasiūlymus, siekdama padėti ES faktų tikrintojams nustatyti ir demaskuoti dezinformaciją.
- 2022 m. spalio mėn.
Komisija paskelbė pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojams ir ugdytojams skirtas gaires, kaip per pamokas kovoti su dezinformacija ir gerinti skaitmeninį raštingumą.
- 2022 m. rugsėjo mėn.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto.
- 2022 m. birželio mėn.
Pagrindinės interneto platformos, besiformuojančios ir specializuotos platformos, reklamos sektoriaus subjektai, faktų tikrintojai, mokslinių tyrimų ir pilietinės visuomenės organizacijos pasirašė sugriežtintą Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą.
- 2021 m. lapkričio mėn.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujų teisės aktų dėl politinės reklamos skaidrumo ir atrankiojo adresavimo.
- 2020 m. gruodžio mėn.
Komisija pateikė pasiūlymą dėl Skaitmeninių paslaugų akto.
- 2020 m. gruodžio mėn.
Komisija paskelbė Europos demokratijos veiksmų planą.
- 2020 m. birželio mėn.
- 2019 m. kovo mėn.
EIVT pradėjo taikyti skubaus įspėjimo sistemą.
- 2018 m. gruodžio mėn.
Komisija ir EIVT parengė Kovos su dezinformacija veiksmų planą.
- 2018 m. rugsėjo mėn.
Paskelbtas pirmasis Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas.
- 2018 m. rugsėjo mėn.
Komisija paskelbė komunikatą „Saugių ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimas“.
- 2018 m. balandžio mėn.
Komisija paskelbė komunikatą „Kova su internetine dezinformacija“.
- 2016 m. balandžio mėn.
Priimta Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema, kurios tikslas – atremti priešiškus veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti regioną ar valstybę.
- 2015 m. sausio mėn.
Įsteigta EIVT Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė, skirta kovoti su Rusijos dezinformacijos kampanijomis.