Pereiti prie turinio

Trimitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Trimitas

B♭ trimitas
Varinis pučiamasis instrumentas
Hornbostel–Sachs klasifikacija423.233
(aerofonas su vožtuvais, garsas išgaunamas lūpų judesiais)
Garsų diapazonas
Susiję instrumentai
fliugelhornas – kornetas – medžioklės ragas – paprastasis trimitas – bosinis trimitas – pašto valtorna – kornas – sofaris – kriauklė – luras – didžeridū – mažasis trimitas – baritoninė valtorna – kišeninis trimitas

Trimitas – aukščiausio registro varinis pučiamasis instrumentas.[1] Kiti įprastiniai variniai pučiamieji yra trombonas, eufonija ir tūba. Muzikantas, grojantis trimitu, vadinamas trimitininku.

Dažniausiai trimitas yra transponuojantis instrumentas ir derinamas pagal Si bemolį. Muzikos notacijoje parašyta nata C trimitu skambės kaip Si bemolis – dviem pustoniais (tonu) žemiau. Tačiau esti ir kitų trimito derinimų. Lietuvoje paplito iš Vakarų Europos šalių.

Trimitas pagamintas iš varinio du kartus sulenkto vamzdžio, kurio ilgis apie 130 cm – 150 cm. Turi puodelio pavidalo pūstuką.

  1. Rytis Urniežius. Trimitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 133 psl.