Pereiti prie turinio

Tenoras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Balso tipas
Moterų balsai
Sopranas
Mecosopranas
Kontraltas

Vyrų balsai

Kontratenoras
Tenoras
Baritonas
Bosas
Tenoro diapazonas

Tènoras (it. tenore, iš lot. tenere 'laikyti') – aukščiausias vyrų balsas, tokį balsą turintis dainininkas. Viduramžiais tenoru buvo vadinamas polifoninio muzikos kūrinio pagrindinis, dažniausiai vidurinis, balsas arba cantus firmus. Be to, tenoru vadinamas pučiamasis mažos tūbos pavidalo muzikos instrumentas.[1]

Tenoro bendrasis diapazonas – nuo do mažosios oktavos iki do antrosios oktavos, darbinis diapazonas – nuo sol mažosios oktavos iki la pirmosios oktavos. Pagal tembrą skiriami lyriniai tenorai, kuriems geriau skamba pirmoji oktava ir dramatiniai tenorai, artimi baritonui. Be to, gali būti aukštesni – kontratenoras, tenoras altinas, sodresnio tembro lyrinis-dramatinis tenoras, tamsesnio tembro – dramatinis ir herojinis tenoras.

Operinės partijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tenoro partija dažniausiai būna viena iš pagrindinių operos partijų. Žymiausios tenoro partijos:

Žymiausi tenorai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985 m.