Pereiti prie turinio

Pensilvanija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pensilvanija
Pennsylvania
Pennsylvanie
Pensilvanijos vėliava Pensilvanijos herbas
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Administracinis centras Harisburgas
Apygardos 67
Oficialios kalbos anglų, Pensilvanijos vokiečių
Įkūrimo data 1787 m.
Gubernatorius Tom Wolf (D)
Gyventojų (2021[1]) 12 964 056 (5)
Plotas 119 283 km² (33)
  - vandens % 2,7 %
Tankumas (2021[1]) 109 žm./km² (9)
Aukščiausia vieta Deiviso kalnas (979 m)
ISO 3166-2 US-PA
Tinklalapis state.pa.us
Vikiteka PensilvanijaVikiteka

Pensilvanija (angl. Commonwealth of Pennsylvania) – 2-oji JAV valstija, esanti šalies šiaurės rytuose. Sostinė – Harisburgas, didžiausias miestas – Filadelfija. Plotas – 119,3 tūkst. km²; 12,9 mln. gyventojų (2021 m.).

Valstija paskelbta 1787 m. gruodžio 12 d.

Didžiąją dalį Pensilvanijos ploto užima Apalačų kalnai: pietvakarių–šiaurės rytų kryptimi driekiasi jų kalnagūbriai – Mėlynieji kalnai ir Alegenio kalnai. Pastaruosiuose yra aukščiausia valstijos vieta – Deiviso kalnas (979 m). Tarp šių dviejų kalnagūbrių tęsiasi Didysis slėnis. Šiaurės vakaruose Alegenio kalnai leidžiasi į Apalačų plynaukštę ir Centrinių lygumų rytinį pakraštį, pietryčiuose Mėlynieji kalnai – į Pidmonto plynaukštę ir Atlanto pakrantės žemumą. Kalnuose yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų (ilgiausias – Harlansburgo urvas, 6,7 kilometro).[2]

Valstijos žemėlapis

Pensilvanijos klimatas vidutinių platumų, eina iš jūrinio (rytuose) į žemyninį (vakaruose), pietryčiuose – subtropinis jūrinis. Aukščiausia temperatūra liepą +27–30 °C, sausį 0 – +2 °C, žemiausia – atitinkamai +14–18 °C ir -6–10 °C. Per metus iškrinta 850–1200 mm kritulių.[2] Šiaurės vakaruose žiemomis būna daug sniego. Vasarą – nedideli tornadai.

Rytinėje valstijos dalyje teka tiesiai į Atlanto vandenyną savo vandens nešančios upės – Saskvehana, Delaveras. Vakarinė dalis priklauso Misisipės baseinui – teka Ohajas su Alegeniu ir Monogahila. Šiaurės rytuose neilga atkarpa valstija siekia Erio ežerą. Yra tvenkinių (Reistono, Alegenio).

Apalačų kraštovaizdis Pasaulio Krašto valstijos parke
Penso slėnis Centro apygardoje
Filadelfija
Ūkis Pensilvanijoje

Dirvožemiai Apalačų kalnuose daugiausia rudžemiai, plynaukštėse – rūgštžemiai; vietomis yra išplautžemių.[2]

Pensilvanijos miškingumas – 58 %.[2] Miškai auga daugiausia kalnuose – vyrauja klevai, beržai, lazdynai, guobos, kaštonai, tuopos, uosiai, pušys. Kitur – kultūriniai kraštovaizdžiai. Įsteigtas Alegenio nacionalinis miškas, Vyšnių Slėnio, Džono Hainco, Erio, Ohajo upės salų nacionaliniai draustiniai, 124 valstijos parkai.

Valstija apgyvendinta tankiai, ypač pietrytinė dalis (Filadelfijos aglomeracija ir apylinkės) bei vakarinė dalis (aplink Pitsburgą). Rečiausiai gyvenama vidurio šiaurė.

Pensilvanija pasižymi gana gausia Pensilvanijos vokiečių bendruomene. Jiems priklauso uždaros religinės bendruomenės – menonitai ir amišai.

2020 m. etninė sudėtis:

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. duomenys[3]

Geležies lydyklos buvo aprūpintos įvairių metalų rūdomis, kurių šioje valstijoje netrūksta. XIX amžiuje Pensilvanijoje suklestėjo akmens anglies gavyba ir juodoji metalurgija. Sunkioji pramonė XX a. pab. smuko, bet valstija vis dar gamina produktus iš metalo, transporto įrangą, įvairius mechanizmus, apdirba žemės ūkio produktus, gamina trąšas, įvairius produktus iš plastiko, gumos, molio, stiklo.

Valstijos pietryčiuose labiau išvystytas žemės ūkis. Pagrindiniai jo produktai yra galvijai, paukščiai, pieno produktai, kukurūzai, kviečiai, avižos, grybai, bulvės, įvairūs vaisiai.

  1. USA: States and Major Cities, citypopulation.de
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Pensilvanija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  3. USA: Pennsylvania, citypopulation.de

Lietuviai ir lietuviškas paveldas Pensilvanijoje