Pereiti prie turinio

Dniepras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Dniepras
Dniepras Kijeve
Dniepras Kijeve
Ilgis 2290 km
Baseino plotas 516 300 km²
Vidutinis debitas 1670 m³/s
Ištakos Valdajaus aukštuma
Žiotys Juodoji jūra (Dniepro limanas)
Šalys Rusijos vėliava Rusija
Baltarusijos vėliava Baltarusija
Ukrainos vėliava Ukraina
Vikiteka Dniepras

Dniepras (blrs. Дняпро, rus. Днепр, ukr. Дніпро) – viena didžiausių rytų Europos upių. Teka per Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos teritorijas. Dniepro ištakos – Valdajaus aukštumose, Rusijoje. Teka daugiausia pietų kryptimi. Aukštupyje teka siauru slėniu, ties Orša kerta smiltainio aukštumas, sudaro Kobeliankos slenksčius. Toliau upės slėnis ir vaga išplatėja. Įteka į Juodosios jūros Dniepro limaną.

Vidurupyje ir žemupyje įrengta hidroelektrinių kaskada, sudaryta tvenkinių virtinė: Kijevo, Kanivo, Kremenčuko, Kamianskės, Dniepro, Kachovkos). Dniepras užšalęs nuo gruodžio iki kovo žemupyje, iki balandžio – aukštupyje. Upė vandens kanalais sujungta su Dauguvos, Nemuno, Vyslos baseinais. Dniepras laivuojamas 1677 km nuo žiočių.[1]

Senieji pavadinimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dniepras – upė, kuria ėjo istorinis kelias „iš variagų pas graikus“. Graikų istorikas Herodotas upę vadino Borysthenes („upė šiaurėje“), romėnai – Danaper, Kijevo Rusioje – Slavutič.

Upėvardis Dniepras – spėjama, iranėniškos (skitiškos) kilmės. Jis sudarytas iš dān („upė“) ir āpr („gili“).

Dniepras ir Dniepro baseinas     

Didžiausi intakai:

Didžiausi miestai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausi miestai prie Dniepro:

Su Vakariniu Bugu Dnieprą jungia Dniepro-Bugo kanalas, pastatytas LDK 1775 m. Tuo metu valstybei vadovavo Stanislovas Augustas Poniatovskis.

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 137