Pereiti prie turinio

Afrika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Afrika
Plotas30 370 000 km²
Gyventojų1 275 920 972 (2018)[1][2]
Tankumas~36,4/km²
Valstybės54
BVP (PPP)7,16 trln. JAV dol. (2019)[3]
BVP (nominalus)2,45 trln. JAV dol. (2019)[3]
BVP gyventojui1930 JAV dol.[3]
Kalbosarabų, prancūzų, anglų, bantų (ypač suahilių) ir kt.
Laiko juostosnuo UTC-1 iki UTC+4
Aukščiausias Afrikos kalnas – Kilimandžaras (5895 m aukščio)
Nilas – antra pagal ilgį Žemėje upė (6 650 km ilgio)
Didžiausias Afrikoje ežerasViktorijos ežeras (plotas 68,8 tūkst. km², gylis 84 m)
Didžiausias Afrikoje Viktorijos krioklys (jo plotis 1708 m, aukštis 108 m)
Afrikos biomai
Afrikoje yra didžiausia karštoji dykuma ŽemėjeSacharos dykuma
2008 metų kovo mėn. ugnikalnio išsiveržimas Ol Doinyo Lengai
Ngorongore užgesusio ugnikalnio krateris
Madagaskaro saloje augantys baobabai Adansonia grandidieri
Serengečio savana (Tanzanija)
Afrikoje gyvena didžiausi Žemėje paukščiai – stručiai
Vieni aukščiausių gyvūnųžirafos
Afrikos didžiųjų upių baseinai (vok. k.)
Afrikos žemyne gyvavusios valstybės tarp 500 m. prieš mūsų erą ir 1500 m.
Afrikos kolonijų politinis pasiskirstymas 1912, 1913 ar 1914 m. (vok. k.)
Afrikos valstybių politinis susiskirstymas
Afrikos kalbų pasiskirstymo žemėlapis
Afrikos religijų paplitimo žemėlapis

Afrika – antrasis pagal dydį (po Azijos) žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos vandenynų, bei Viduržemio ir Raudonosios jūrų. Užima 29,2 mln. km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3 % pasaulio sausumos ir jame gyvena septintadalis Žemės gyventojų (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 km iš vakarų į rytus.

Manoma, kad Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genčių, gyvenusių šiaurės Afrikoje, Kartaginos apylinkėse. Romėnai Afrika vadino tik vieną iš provincijų šiaurės Afrikoje, užėmusią dabartinio Tuniso teritoriją. Pati šaknis afri kildinama iš finikiečių afar („dulkės“) arba berberų ifri („urvas“). Yra ir keletas kitų pavadinimo kilmės versijų – iš lotynų, graikų, egiptiečių kalbų.

Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, stačiomis pakopomis besileidžiantys į pakrantės žemumas. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200–500 m plynaukštės – 39 %, 500–1000 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia – Sacharos dykuma, žemyno viduryje žaliuoja džiunglės ir drėgnieji atogrąžų miškai. Vidutinis aukštis virš jūros lygio 750 m, aukščiausia vieta – Kilimandžaras (5895 m), žemiausia vieta – Asalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio).

Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų, Raudonosios jūros – Atbajaus kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai – Kilimandžaro, Kenija, Ruvenzoris, Meru, Virunga.

Geologinė sandara

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kapo kalnus) išsidėstęs ant tektoninės Afrikos plokštės, platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, juros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis riftai.

Rytų Afrikos formavimasis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytų Afrikoje Žemės plutos plokštės tolsta viena nuo kitos. Veikiant plokščių slinkimo jėgoms, žemė įtrūko, o tarp lygiagrečių lūžių susidarė riftiniai slėniai.

Tai, kaip vyksta geologiniai procesai Rytų Afrikoje, labai ryškiai ir akivaizdžiai patvirtina plokščių tektonikos teoriją, teigiančią, kad Žemės plutą, arba litosferą, sudaro keliasdešimt atskirų tektoninių plokščių, plūduriuojančių ant išsilydžiusios vidinės astenosferos. Tos plokštės laiko granitinius žemynų pamatus, apsuptus nuolatos atsinaujinančių bazaltinių vandenynų dugnų.

Vienose planetos vietose plokštės slysta viena palei kitą, kitose – tolsta viena nuo kitos. Taip atsitiko Afrikos ir Arabijos plokščių sandūroje, kai prieš 20 mln. metų jos pradėjo skirtis – susidarė Raudonoji jūra ir Adeno įlanka. Šio judėjimo liudijimas akivaizdus pažvelgus į žemėlapį: matyti, kaip tiksliai sutaptų priešingi krantai, jeigu vėl suartėtų. Tik vienoje vietoje jie nesutampa – Džibutyje ir Afarų įduboje. Jėgą, skiriančią Žemės plutos plokštes, sukelia iš mantijos besiveržiančios išsilydžiusios uolienos, jos kyla į viršų ir užpildo centrinį plyšį formuodamos naują vandenyno dugną. Vienu metu ta įduba buvo Raudonosios jūros dalis, tačiau, iškilus Danakilių pajūrio kalnagūbriui, buvo atkirsta ir iš lėto išdžiuvo.

Tie patys procesai yra Didžiųjų lūžių Rytų Afrikoje ir Arabijoje priežastis. Nusidriekęs 6400 km nuo Negyvosios jūros iki Mozambiko, šis griovys kerta septintadalį Žemės perimetro. Per visą jo ilgį tęsiasi vulkanų ir žemės drebėjimų zona.

Etiopijoje ir Kenijoje išsilydžiusių uolienų veržimasis pakėlė ir suplonino žemyno plutą – susidarė didžiulės kalnuotos plynaukštės, ir kaip tik čia Didieji lūžiai įgavo įspūdingiausius pavidalus. Nepajėgdama atlaikyti tempimo, pluta silpniausiuose ruožuose įtrūko, ir žemė įsmuko į susidariusius 40–56 km pločio tarpeklius.

Dėl tam tikros dar neišaiškintos priežasties Didieji Afrikos lūžiai nusidriekė dviem skirtingom kryptim. Buvo suardyta senovės upių sistema, jos vakarinę šaką, vingiuojančią per Ugandą, Tanzaniją ir Zambiją, užliejo dideli ežerai, tokie kaip Alberto ežeras, Tanganikos ir Malavio. Tačiau rytinis lūžis, einantis per Etiopiją, Keniją ir Rytų Tanzaniją, turi lėkštas šarmingas atšakas, kaip Natrono ežeras, ir aukštus ugnikalnius, pavyzdžiui, Kenijos ir Kilimandžaro kalnus.

Manoma, kad Afrikos ragas gali atsiskirti ir dreifuoti į Indijos vandenyną. Tačiau kai kurių geologų teigimu, Atlanto vandenynas plečiasi, ir Afrika judės link Arabijos pusiasalio, todėl Raudonoji jūra gali vėl susitraukti.

Naudingosios iškasenos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afrikos ištekliai:

Taip pat išgaunama auksas, deimantai ir kiti brangakmeniai. Naftos ir dujų gausiausia Sacharos baseine, šiaurės rytinėje Gvinėjos įlankos dalyje, metalų rūdų daugiausia pietinėje žemyno dalyje.

Krantai ir salos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afrikos kranto linija palyginus su kitų žemynų yra mažai vingiuota, nedaug tinkamų vietų uostams. Kiek giliau į žemyną įsiterpia tik Gvinėjos ir Didžiojo Sirto įlankos. Salų prie Afrikos krantų taip pat nėra daug: didesnė jų santalka yra ties šiaurės vakariniais krantais (vadinamoji MakaronezijaŽaliojo Kyšulio salos, Kanarai, Madeira) ir Indijos vandenyne (Madagaskaras, Maskarenų, Amirantų, Seišelių salos, Komorai, Europa, Zanzibaras, Pemba ir kt.). Dar keletas salų yra Gvinėjos įlankoje (San Tomė, Prinsipė, Biokas, Pagalu) bei daug smulkių salų Raudonojoje jūroje.

Kraštiniai Afrikos kyšuliai:

Afrikos klimato žemėlapis, pagal Kiopeno klasifikaciją (1980-2016 m.)

Kadangi pusiaujas kerta Afriką beveik ties jos centru, centrinėje žemyno dalyje yra drėgniausia ir nuolat karšta, o einant į šiaurę ir pietus nuo pusiaujo klimatas tampa sausesnis ir kontrastingesnis. Afrika yra karščiausias iš visų žemynų. Šiaurės pusrutulyje vasarą vidutinė temperatūra siekia 25–30 °C, Sacharoje – dar karščiau. Čia taip pat yra pasaulio karščio polius – Libijos mieste Azizijoje užfiksuota 57,7 °C temperatūra. Žiemą temperatūra nukrenta iki 10–25 °C, o Atlaso kalnuose neretai pasitaiko ir žemesnių nei 0 °C temperatūrų bei sniego. Pietų pusrutulio vasarą temperatūros ten taip pat daug kur viršija 30 °C (ypač pietvakarių Kalaharyje), tačiau žiemą Pietų Afrikoje dažnai atvėsta žemiau 10 °C, o kalnuotose vietovėse ir pasninga. Ties pusiauju ištisus metus vyrauja 25–30 °C temperatūra.

Kritulių pasiskirstymas labai netolygus: Centrinėje Afrikoje iškrenta nuo 1500–2000 iki 3000–4000 mm (Gvinėjos įlankos pakrantėje) kritulių per metus, Sudano gamtinėje srityje, Vakarų, Rytų ir didžiojoje dalyje Pietų Afrikos iškrenta nuo 1500 mm (arčiau pusiaujo) iki 200 mm (toliau nuo pusiaujo) kritulių. Beveik visi jie iškrenta lietingojo laikotarpio metu. Sacharoje ir pietinėse dykumose (Namibe, Kalaharyje) per metus iškrenta mažiau 100 mm kritulių, dažnai gali nelyti kelerius metus iš eilės. Šiauriniame ir pietiniame žemyno pakraščiuose iškrenta 600–700 mm kritulių (didžioji dalis – kelių mėnesių bėgyje).

Centrinėje Afrikoje dažnos perkūnijos, šiame regione žaibuoja dažniausiai visame pasaulyje. Likusioje žemyno dalyje dažnos užsitęsusios sausros.

Didžioji dalis Afrikos upių priklauso Atlanto vandenynui. Į jam priklausančią Viduržemio jūrą savo vandenis neša ilgiausia pasaulio upė – Nilas. Šio vandenyno baseinui taip pat priklauso Kongas (vandeningiausia žemyno upė), Nigeris, Senegalas, Oranžinė, Volta, Gambija, Ogovė, Kvanza, Komoė ir kt. Svarbiausios Indijos vandenyno baseino upės yra Zambezė, Limpopas, Šebelė, Ruvuma, Rufidžis. Centrinėse Afrikos srityse yra nenuotakių baseinų, iš kurių didžiausias – Čado ežero baseinas (Šaris, Logonė). Dykumose būdingos tik po liūčių pasipildančios vagos – vadžiai. Dėl būdingų plokščiakalnių Afrikos upėse gausu kriokliųViktorijos, Livingstono, Augrabio, Ruakanos, Tugelos (aukščiausias).

Afrikoje gausu didelių ežerų. Dauguma jų susitelkę Rytų Afrikos lūžių juostoje ir yra vadinami Afrikos didžiaisiais ežerais: Viktorijos ežeras (didžiausias), Tanganika (giliausias), Njasa, Turkana, Alberto ežeras, Kivu ir kt. Etiopijoje yra didelis Tanos ežeras, o Čade – sparčiai senkantis Čado ežeras.

Šiaurinis Afrikos pakraštys įeina į holoarktinę augalijos sritį, teritorija į pietus nuo Sacharos – į paleotropinę sritį, o pietinė dalis – į Kapo augalijos sritį.

Apie 80 % žemyno ploto užima savanos ir dykumos. Jos driekiasi visur, išskyrus Centrinę ir vietomis Vakarų Afriką, bei šiaurinį ir pietinį žemyno pakraščius. Didelius plotus šiaurėje užima Sacharos dykuma bei sparčiai dykumėjanti sausųjų savanų sritis – Sudanas. Pietuose svarbiausios dykumos yra Kalaharis ir Namibas. Savanos labai skirtingos – nuo žolių kuokštų ir skurdžių krūmokšnių dykumų pakraščiuose iki vešlių žolynų ir retmiškių arčiau pusiaujo. Pusiaujo srityse būdingi drėgnieji tropiniai miškai, kurių pagrindinis masyvas – Kongo džiunglės. Aukštikalnėse šios džiunglės pereina į savotiškus gigantiškų žolinių augalų (žilių, lobelijų) miškus. Šiauriniame ir pietiniame pakraščiuose lygumose būdingi subtropiniai krūmynai, pietuose vietomis – stepės, o drėgnuose kalnų šlaituose – visžaliai ir spygliuočių miškai.

Afrika pasižymi savita gyvūnija. Jos savanų plotuose ganosi įvairios stambių žolėdžių rūšys: afrikiniai drambliai, raganosiai, zebrai, žirafos, hipopotamai, įvairios antilopės ir gazelės, afrikiniai buivolai, karpočiai. Juos medžioja liūtai, leopardai, gepardai, hienos, Nilo krokodilai. Daug smulkių graužikų, įvairių paukščių. Džiunglėse stambių gyvūnų mažiau – okapijos, miškiniai drambliai, šimpanzės, gorilos. Sacharoje yra dvikuprių kupranugarių, fenekų, įvairių driežų.

Dideli Afrikos plotai paskelbti draustiniais, nacionaliniais parkais (Kriugerio, Kalahario-Gemsboko, Serengečio, Cavo ir kt.).

Geografiniai regionai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afrikos žemynas skirstomas į šiuos geografinius regionus:

Didžiausia valstybė pagal gyventojų skaičių – Nigerija. Didžiausia valstybė pagal plotą – Alžyras. Afrikoje yra 46 šalys, įskaitant Madagaskarą, o su visomis salų grupėmis – 53.

Regionai ir valstybės Plotas
(km²)
Gyventojų skaičius Gyventojų tankis Sostinė
Rytų Afrika:
Burundis Burundis 27 830 6 373 002 229,0 Bužumbūra
Komorai Komorai 2170 614 382 283,1 Moronis
Džibutis Džibutis 23 000 472 810 20,6 Džibutis
Eritrėja Eritrėja 121 320 4 465 651 36,8 Asmara
Etiopija Etiopija 1 127 127 67 673 031 60,0 Adis Abeba
Kenija Kenija 582 650 31 138 735 53,4 Nairobis
Madagaskaras Madagaskaras 587 040 16 473 477 28,1 Antananaryvas
Malavis Malavis 118 480 10 701 824 90,3 Lilongvė
Mauricijus Mauricijus 2040 1 200 206 588,3 Port Luisas
Majotas Majotas (Prancūzija) 374 170 879 456,9 Mamudzu
Mozambikas Mozambikas 801 590 19 607 519 24,5 Maputu
Pietų Sudanas Pietų Sudanas 619 745 8 260 490 13,3 Džuba
Reunjonas Reunjonas (Prancūzija) 2512 743 981 296,2 Sen Deni
Ruanda Ruanda 26 338 7 398 074 280,9 Kigalis
Seišeliai Seišeliai 455 80 098 176,0 Viktorija
Somalis Somalis 637 657 7 753 310 12,2 Mogadišas
Tanzanija Tanzanija 945 087 37 187 939 39,3 Dodoma
Uganda Uganda 236 040 24 699 073 104,6 Kampala
Zambija Zambija 752 614 9 959 037 13,2 Lusaka
Zimbabvė Zimbabvė 390 580 11 376 676 29,1 Hararė
Centrinė Afrika:
Angola Angola 1 246 700 10 593 171 8,5 Luanda
Kamerūnas Kamerūnas 475 440 16 184 748 34,0 Jaundė
Centrinės Afrikos Respublika Centrinės Afrikos Respublika 622 984 3 642 739 5,8 Bangis
Čadas Čadas 1 284 000 8 997 237 7,0 Ndžamena
Kongo Respublika Kongas 342 000 2 958 448 8,7 Brazavilis
Kongo Demokratinė Respublika Kongo Demokratinė Respublika 2 345 410 55 225 478 23,5 Kinšasa
Pusiaujo Gvinėja Pusiaujo Gvinėja 28 051 498 144 17,8 Malabas
Gabonas Gabonas 267 667 1 233 353 4,6 Librevilis
San Tomė ir Prinsipė San Tomė ir Prinsipė 1001 170 372 170,2 San Tomė
Šiaurės Afrika:
Alžyras Alžyras 2 381 740 32 277 942 13,6 Alžyras
Egiptas Egiptas 1 001 450 70 712 345 70,6 Kairas
Libija Libija 1 759 540 5 368 585 3,1 Tripolis
Marokas Marokas 446 550 31 167 783 69,8 Rabatas
Sudanas Sudanas 1 886 068 30 894 000 16,4 Chartumas
Tunisas Tunisas 163 610 9 815 644 60,0 Tunisas
Vakarų Sachara Vakarų Sachara 266 000 256 177 1,0 Al Ajunas
Ispanijos ir Portugalijos teritorijos:
Kanarų salos Kanarų salos (Ispanija) 7492 1 694 477 226,2 Las Palmas de Gran Kanarija,
Santa Krus de Tenerifė
Seuta (Ispanija) 20 71 505 3575,2
Madeiros salos (Portugalija) 797 245 000 307,4 Funšalis
Melilja (Ispanija) 12 66 411 5534,2
Pietų Afrika:
Botsvana Botsvana 600 370 1 591 232 2,7 Gaboronė
Lesotas Lesotas 30 355 2 207 954 72,7 Maseru
Namibija Namibija 825 418 1 820 916 2,2 Vindhukas
Pietų Afrikos Respublika Pietų Afrikos Respublika 1 219 912 43 647 658 35,8 Blumfonteinas, Keiptaunas, Pretorija
Esvatinis Esvatinis 17 363 1 123 605 64,7 Mbabanė, Lobamba
Vakarų Afrika:
Beninas Beninas 112 620 6 787 625 60,3 Porto Novas
Burkina Fasas Burkina Faso 274 200 12 603 185 46,0 Uagadugu
Žaliasis Kyšulys Žaliasis Kyšulys 4033 408 760 101,4 Praja
Dramblio Kaulo Krantas Dramblio Kaulo Krantas 322 460 16 804 784 52,1 Abidžanas, Jamusukras
Gambija Gambija 11 300 1 455 842 128,8 Bandžulis
Gana Gana 239 460 20 244 154 84,5 Akra
Gvinėja Gvinėja 245 857 7 775 065 31,6 Konakris
Bisau Gvinėja Bisau Gvinėja 36 120 1 345 479 37,3 Bisau
Liberija Liberija 111 370 3 288 198 29,5 Monrovija
Malis Malis 1 240 000 11 340 480 9,1 Bamakas
Mauritanija Mauritanija 1 030 700 2 828 858 2,7 Nuakšotas
Nigeris Nigeris 1 267 000 10 639 744 8,4 Niamėjus
Nigerija Nigerija 923 768 129 934 911 140,7 Abudža
Šv. Elenos sala Šv. Elenos Sala (Jungtinė Karalystė) 410 7317 17,8 Džeimstaunas
Senegalas Senegalas 196 190 10 589 571 54,0 Dakaras
Siera Leonė Siera Leonė 71 740 5 614 743 78,3 Fritaunas
Togas Togas 56 785 5 285 501 93,1 Lomė
Viso 30 368 609 843 705 143 27,8
Kaimas Pietų Sudane
Afrikoje dominuoja negridų rasė
Didžiausias Afrikos žemyne miestas – Kairo megapolis (17 311 900 milijonų gyventojų)

2009 m. Afrikoje gyveno apie 1 milijardą žmonių. Tai sparčiausiai gyventojų skaičiumi augantis žemynas visame pasaulyje. Per 60 metų gyventojų skaičius išaugo ~780 mln. gyventojų. Daugiau nei pusė žemyno gyventojų yra jaunesni nei 25 metai, Afrikoje ne tik didžiausias gimstamumas bei ir didžiausias mirtingumas, kurį lemia prastos sanitarinės sąlygos, maisto stygius, medicininio aptarnavimo trūkumas, dažni ginkluoti konfliktai, nusikalstamumas.

Rasiškai ir kultūriškai išskiriama Šiaurės Afrika, kurioje gyvena daugiausia arabų ir berberų kilmės europidai bei negridų dominuojama Užsachario Afrika. Pastarojoje didelė tautų ir genčių įvairovė skirstoma į kelias pagrindines grupes: bantai (zulai, bakongai, kosai, bambai, tongai, kikujai, bagandai, šonai, tsongai ir kt.) yra apgyvendinę beveik visą Afriką į pietus nuo pusiaujo; Vakarų Afrikoje gyvena ne bantų grupės Nigerio-Kongo kalbomis kalbančios tautos (jorubai, volofai, fulbiai, soninkai, ašančiai, igbai, mandingai ir kt.); nilotai (dinkai, masajai, šilukai, samburai, luo, nubiai) gyvena vidurio–rytų Afrikos srityse. Sacharos dykumoje ir jos pietiniuose pakraščiuose gyvena rasiškai mišrios, dažnai klajokliškos tautos, kalbančios semitų-chamitų kalbomis: tuaregai, hausai, bedžai, somaliai, afarai ir kt.), šioms tautoms priklauso ir Etiopijos gyventojai amherai. Kalahario dykumoje yra išlikusių vietinių čiabuvių bušmenų, o Kongo džiunglėse – pigmėjų. Pietinėse Afrikos šalyse (PAR, Namibijoje, Botsvanoje, Mozambike, Zimbabvėje) bei salose yra nuo kolonijinių laikų išlikusios europiečių bendruomenės (afrikanai, britai, portugalai, vokiečiai). Rytų Afrikos pakrančių ir salų gyventojai yra daugiausia mišrios kilmės ir turi tiek afrikietiškų, tiek arabiškų bruožų (pavyzdžiui, svahiliai). Madagaskaro saloje gyvenantys malagasiai yra giminingi Malajų salyno ir Polinezijos tautoms. Mauricijuje, PAR gyvena didelės indų bendruomenės.

Žemynas pasižymi labai didele religine įvairove. Šiaurės Afrikoje, didelėje dalyje Vakarų ir Rytų Afrikos dominuoja islamas. Likusioje žemyno dalyje paplitusi krikščionybė (daugiausia protestantai, katalikai, Etiopijoje, Egipte – stačiatikiai). Tačiau didelė dalis Afrikos gyventojų išpažįsta vietinius tikėjimus ir kultus (pavyzdžiui, Vakarų Afrikoje – vudu), dažnas religinis sinkretizmas. Taip pat yra hinduistų (ypač Mauricijuje), juodųjų judėjų (Etiopijoje, Ugandoje) ir žydų judėjų (PAR, Šiaurės Afrikoje), bahajų, budistų.

Afrikoje vartojama ~2000 skirtingų kalbų. Vietinės kalbos priklauso Nigerio-Kongo, Nilo-Sacharos, semitų-chamitų ir koisanų šeimoms. Tačiau labai nedidelė dalis šių kalbų peržengia šnekamosios kalbos lygį, todėl oficialiame lygmenyje dažniausiai vartojamos kolonizatorių kalbos: anglų, prancūzų, portugalų, arabų, vietomis ispanų, vokiečių, italų, afrikanų kalbos. Arabų kalba yra dominuojanti lingua franca žemyno šiaurėje, prancūzų – vakaruose, viduryje, šiaurės vakaruose, anglų – pietuose ir rytuose.

Vidutinis Afrikos gyventojų tankumas yra ~30 žm./km², tačiau iš tiesų gyventojai žemyne pasiskirstę gan netolygiai. Sacharos dykuma, Kongo džiunglės, atokiau nuo upių ir jūrų esančios savanų sritys gyvenamos retai. Tankiai apgyvendintos Vakarų Afrikos pakrantės (ypač Nigerio deltos sritis), Šiaurės Afrikos šiaurinis pakraštys (ypač Nilo delta ir žemupio slėnis), Transvalio kraštas Pietų Afrikoje.

Didžiausi Afrikos miestai (su aglomeracijomis):

Pilietiniai karai ir badas – įprastas reiškinys Afrikoje. Daugelis karų kyla dėl politinių nesutarimų, tačiau kai kuriuos sukelia konfliktai tarp genčių. Vienas ilgiausių pilietinių karų Afrikoje vyksta Sudane. Čade pilietinis karas, trukęs daug metų, vyko tarp dykumose gyvenančių tuaregų, kuriuos rėmė Libija, ir drėgnesniųjų rajono žemdirbių. Ruandoje ir Burundyje kovos tarp tutsių ir hutų nusinešė tūkstančius gyvybių. Neišspręstas politinis ir teisinis Vakarų Sacharos teritorijos statusas. Kita didžiulė nelaimė – badas. Afrikos maisto pramonė nespėja aprūpinti sparčiai gausėjančiu gyventojų. Todėl daug maisto produktų importuojama. Tradiciškai dauguma žmonių kiekvienais metais užsiaugina maisto tik tiek, kad jo užtektų iki kito derliaus. Jeigu javai neužaugtų ar nutrūktų importas, tūkstančiai žmonių per keletą mėnesių mirtų iš bado.

Daugelio Afrikos tautų plėtrą stabdo pagrindinių susisiekimo priemonių – kelių ir geležinkelių trūkumas, prastai tiekiama elektros energija. Daugelyje Afrikos valstybių klesti korupcija. Tik nedaugelis žemyno šalių parduoda užsienyje pakankamai prekių, kad galėtų susimokėti už gyvybiškai būtinus prekes ir paslaugas. Vis dėlto daugelis Afrikos šalių labiau pasikliauja Vakarų valstybių teikiamomis dovanomis ir paskolomis, tikėdamosi susimokėti už plėtros programas.

  1. „World Population prospects – Population division“. United Nations. Suarchyvuotas originalas 2019-02-05. Nuoroda tikrinta 2019-07-16.
  2. „Overall total population“ (xlsx). United Nations. Nuoroda tikrinta 2019-07-16.
  3. 3,0 3,1 3,2 „IMF (WEO April 2019 Edition) GDP nominal and PPP data – international dollar“.
Vikižodynas
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Afrika

Žemėlapiai: