Liepos 7

Almantė, Aistė, Elita, Sangaudas, Vilgailė

• 1572 m. – mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas. Pasibaigė lietuvių kilmės Gediminaičių (Jogailaičių) dinastija (nuo 1316 m.);
• 1807 m. – tarp Rusijos ir Prancūzijos sudaryta Tilžės taika. Įkurta nuo Prancūzijos priklausoma Varšuvos kunigaikštystė, į kurią įėjo Lietuvos Užnemunė;
• 1879 m. – Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą statyti tvirtovę Kaune;^[1][2][3][4]
• 1840 m. – Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu panaikintas Lietuvos Statutas, Lietuvoje įvesti bendri Rusijos įstatymai.
• 1940 m. – kilo didelę Jurbarko dalį sunakinęs gaisras.

• 1770 m. – Leopoldas Krugas, Mažosios Lietuvos ir Prūsijos istorijos tyrinėtojas, ekonomistas (m. 1843 m.).
• 1900 m. – Jonas Nainys, Lietuvos veterinarijos gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras, Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius (m. 1984 m.).
• 1903 m. – Algirdas Šalkauskis, inžinierius architektas.
• 1904 m. – Jonas Aistis-Aleksandravičius, lietuvių lyrikas, eseistas (m. 1973 m.).
• 1913 m. – Albertas Cibas, Lietuvos architektas, inžinierius (m. 1976 m.).
• 1920 m. – Lidija Kupstaitė-Drobnienė, Lietuvos teatro aktorė (m. 1999 m.).
• 1925 m. – Antanas Kuzmickas, Lietuvos inžinierius mechanikas, sklandytojas, sklandytuvų konstruktorius.
• 1927 m. – Vytautas Blažys, Lietuvos dainininkas baritonas, kultūros veikėjas (m. 1996 m.).
• 1930 m. – Vytautas Gabriūnas, Lietuvos architektas (m. 1992 m.).
• 1932 m. – Kęstutis Mikeliūnas, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1935 m. – Algirdas Audzijonis, Lietuvos fizikas (m. 2021 m.).
• 1936 m. – Stasys Jurevičius, lietuvių poetas (m. 2023 m.).
• 1941 m. – Rima Mikėnaitė, Lietuvos muzikologė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1945 m. – Leonardas Kęstutis Jaskelevičius, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1946 m. – Vacys Daukša, ūkininkas, Lietuvos ir Rietavo savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – Antanas Jacikas, pedagogas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Aleksandras Ostašenkovas, Lietuvos fotografas, žurnalistas.
  • Angelė Pranaitytė, Lietuvos ir Panevėžio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Antanas Sekreckis, ūkininkas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Požerskis, fotomenininkas, VDU Menų fakulteto docentas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
• 1956 m. – Algimantas Budrys, Lietuvos ir Plungės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Romanas Gaudiešius, miškininkas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Gintaras Beresnevičius, lietuvių religijotyrininkas, etnologas, prozininkas, publicistas, eseistas (m. 2006 m.).
• 1962 m.:
  • Salvinija Jautakaitė, choro dirigentė ir pedagogė. Muzikų Edmundo ir Nijolės Jautakų duktė.
  • Saulius Dambrauskas, teisininkas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas. Liudo Dambrausko sūnus.
• 1979 m. – Povilas Lukšys, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis puolėjo pozicijoje.
• 1982 m. – Jonas Elvikis, Lietuvos krepšininkas, gimęs Šilalėje, žaidžiantis lengvojo krašto pozicijoje, Utenos Juventus klube.
• 1984 m. – Martyna Jatkauskaitė, Lietuvos pianistė, atlikėja.

• 1572 m. – Žygimantas Augustas, Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), paskutinis Jogailaičių dinastijos valdovas, kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką (g. 1520 m.).
• 1633 m. – Leonas Sapiega, LDK valstybės politinis veikėjas, LDK sekretorius (1580 m.), LDK vicekancleris (1585–1589 m.), kancleris (1589–1623 m.), Vilniaus vaivada (nuo 1623 m.), LDK didysis etmonas (nuo 1625 m.), prisidėjo 1581 m. įkuriant LDK vyriausiąjį tribunolą, vadovavo III Lietuvos Statuto (1588 m.) rengimui (g. 1557 m.).
• 1945 m. – Mykolas Kazanas, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas (g. 1925 m.).
• 1956 m. – Viktoras Gailius, teisininkas, Mažosios Lietuvos ir Lietuvos Respublikos valstybės bei visuomenės veikėjas (g. 1893 m.).
• 1958 m. – Jurgis Kalakauskas-Kalakonis, Lietuvos žurnalistas (g. 1910 m.).
• 1959 m. – Konstantinas Šakenis, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas (g. 1881 m.).
• 1963 m. – Juozas Gabrys, Lietuvos karininkas, statybos inžinierius, kelininkas, habilituotas daktaras (g. 1897 m.).
• 1970 m. – Juozas Orlauskis, pedagogas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1887 m.).
• 1977 m. – Vladas Daumantas, Lietuvos diplomatas, politinis veikėjas, kolekcininkas (g. 1915 m.).
• 1983 m. – Antanas Kučingis, Lietuvos dainininkas (bosas) – Lietuvos kariuomenės štabo karininkas, karo topografas, politinis kalinys (g. 1899 m.).
• 1988 m. – Juozas Andrius, kartografas ir topografas, Lietuvos karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (g. 1900 m.).
• 1996 m. – Adolfas Butkus, Lietuvos baleto artistas (g. 1906 m.).
• 1999 m. – Jonas Avyžius, Lietuvos liaudies rašytojas, publicistas, LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1922 m.).
• 2003 m. – Vytautas Jasinskas, Lietuvos teatro režisierius (g. 1922 m.).
• 2004 m. – Jonas Baltušis, lietuvių bibliotekininkas (g. 1926 m.).
• 2021 m. – Sigitas Renčys, Lietuvos literatūros kritikas, partinis veikėjas, švietimo vadybininkas (g. 1948 m.).
• 2024 m. – Gediminas Narijauskas, Lietuvos muzikantas, pedagogas, fotografas (g. 1939 m.).^[5]

• 1807 – pasirašyta Tilžės taikos sutartis.
• 1937 – Per Marko Polo tilto incidentą, pradėjusį Antrąjį Kinijos-Japonijos karą, Japonijos pajėgos nugalėjo Guomindano pajėgas.
• 1978 – Saliamono salos tapo nepriklausomomis nuo Jungtinė Karalystės;
• 2005 – keturių sprogimų serija Londono viešajame transporte. Šio teroristinio akto metu žuvo mažiausiai 55 žmonės, 700 sužeistų;
• 2006 – atsistatydino Lenkijos ministras pirmininkas Kazimierz Marcinkiewicz.

• 1207 m. – Šv. Elžbieta Vengrė, katalikų šventoji (m 1231 m.).
• 1540 m. – Jonas Zapojajis, 1540–1544 m. ir 1554–1571 m. Vengrijos karalius (m. 1571 m.).
• 1655 m. – Kristofas Dyncenhoferis, vokiečių kilmės Čekijos vėlyvojo baroko architektas (m. 1722 m.).
• 1843 m. – Camillo Golgi, 1906 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (m. 1926 m.).
• 1860 m. – Gustavas Maleris, austrų kompozitorius ir dirigentas laikomas vienu žymiausių vėlyvojo romantizmo atstovų. Garsėjo savo didelės apimties kūriniais (m. 1911 m.).
• 1887 m. – Markas Šagalas, žymus rusų-žydų postimpresionizmo tapytojas (m. 1985 m.).
• 1924 m. – Daniel Patrick O’Connell, teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, Adelaidės universiteto profesorius (1962–1972), Oksfordo Chichele tarptautinės teisės katedros profesorius (m. 1979 m.).
• 1940 m. – Richard Starkey, Anglijos muzikantas, dainininkas, dainų autorius ir aktorius, žinomiausias kaip būgnininkas grupėje The Beatles.
• 1943 m. – Toto Cutugno, italų dainininkas (m. 2023 m.).
• 1947 m. – Gjanendra Bir Bikramas Šahadeva, paskutinis Nepalo karalius, valdęs šalį nuo 2001 m. birželio 4 d. iki 2008 m. gegužės 28 d. Jis paveldėjo sostą iš savo sūnėno Dipenros, kuris karaliumi išbuvo tik 3 dienas.
• 1959 m. – Ben Linder, amerikiečių inžinierius (nužudytas)^[7] (m. 1987 m.).
• 1973 m. – Oddleif Stensland, Norvegijos progresyviojo power metalo grupės Communic gitaristas, vokalistas ir pagrindinis dainų autorius.
• 1974 m. – Karlis Skrastinš, Latvijos ledo ritulio gynėjas.
• 1977 m.:
  • 7 Aurelius, JAV repo ir R&B muzikinio stiliaus atlikėjas.
  • Christian Abbiati, Italijos vartininkas, žaidžiantis AC Milan. AC Milan žaidžia nuo 1998 metų, tačiau ne kartą buvo paskolintas. Su šiuo klubu yra 2 kartus laimėjęs Serie A (1999, 2004), 1 kartą UEFA Čempionų lygą (2003), 1 kartą Europos Supertaurę (2003), 1 kartą Italijos futbolo taurę (2003), 1 kartą Italijos futbolo supertaurę (2004).
• 1980 m.:
  • Kanfory Sylla, futbolininkas, Gvinėjos rinktinės ir Turkijos İstanbulspor BB klubo gynėjas.
  • Michelle Kwan, amerikiečių dailiojo čiuožimo meistras.
• 1984 m. – Albertas Akvilanis, Italijos futbolininkas (saugas), žaidžiantis Liverpool klube ir Italijos futbolo rinktinėje. Su rinktine žaidė 2008-ųjų Europos futbolo čempionate.

• 1866 m. – Frydrichas Vilhelmas Adolfas Distervegas, vokiečių pedagogas, filosofas (g. 1790 m.).
• 1930 m. – Seras Artūras Konan Doilis, žymus škotų rašytojas, labiausiai žinomas kaip detektyvo Šerloko Holmso autorius (g. 1859 m.).
• 1944 m. – Erich Salomon, Vokietijoje gimęs fotografas, vienas iš moderniosios fotožurnalistikos pradininkų (g. 1886 m.).
• 1966 m. – Hansas (Žanas) Arpas, prancūzų-šveicarų skulptorius, tapytojas, poetas (g. 1886 m.).
• 1967 m. – Vivien Leigh, anglų aktorė^[8] (g. 1913 m.).
• 1973 m. – Maksas Horkheimeris, žydų kilmės vokiečių filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos įkūrėjas (g. 1895 m.).
• 1974 m. – Aleksandras Berezniakas, tarybinis lėktuvų ir raketų konstruktorius, technikos mokslų daktaras (g. 1912 m.).
• 1976 m. – Gustav Walter Heinemann, vokiečių politikas, trečiasis Vokietijos Federalinis Prezidentas (1969–1974), Vokietijos teisingumo ministras, Eseno meras, SPD veikėjas (g. 1899 m.).
• 1980 m. – Dore Schary, amerikiečių prodiuseris, režisierius, scenarijų autorius (g. 1905 m.).
• 1998 m. – Vladimiras Dudincevas, rusų rašytojas (g. 1918 m.).
• 2006 m. – Rodžeris Keitas „Sidas“ Beretas, britų gitaristas, vokalistas ir dainų rašytojas, menininkas. Geriausiai žinomas kaip britų psichodelinio ir progresyviojo roko grupės Pink Floyd įkūrėjas (g. 1946 m.).
• 2014 m. – Eduardas Ševardnadzė, tarybinis ir Gruzijos politinis veikėjas (g. 1928 m.).
• 2022 m. – Jakobas Nena, Mikronezijos Federacinių Valstijų politikas. Buvo ketvirtasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas nuo 1997 iki 1999 m. (g. 1941 m.).^[9]